Šētra suširinkimo kurią Dievas paliepē żmonēms Izraelio pabudavoti Puščioje Grieko, ir su kuria buvo visos jų religinēs tarnystēs ir apeigos įsteigtos, buvo, kaip mums Apaštalas Povilas parodo, šešēliu ateities geresnių daiktų. (Ebr. 8:5; 10:1; Kol. 2:17.) Ištikrųjų visa Izraelio tauta ir jos įstatymai ir religinēs tarnystēs ir apeigos, buvo żenklinimą turinčios. Per šitą teisingą išguldymą, musų supratimas pliano ir darbo del išganymo kuris dabar pirmyn żengia, ir dar toliau išsivystys, bus beabejonēs apšviestas per atsargų tyrinējimą šių šešēlių, kuriuos jiems buvo prisakyta atkartoti kas meta, iki kol amżius Evangelijos įvedē jų antitypas —  arba tikrybe. — II. Pet. 1:11; Ebr. 10:1-12.

Ištyrinējimas šitų dalykų, nēra tiktai del įgijimo istoriško żinojimo, apie Żydų apeigas ir papratimus, bet kad mes gautumēm susibudavojimą ir suprastume esmenybę ištyrinējant šešēlį — nes tokiu budu Dievas yra prirengęs.

Jaigu mes nepatēmysime kiek rupestingai Dievas yra vadavęs visuose daiktuose, mes negalime [12] svarbą dēti ant tų šešēlių. 

Matydami kad Dievas tiek rupestingai padarē tą "šešēlį," mes privalome turēti użsitikējimą, kad tai yra tikrai, kad nē viena jota nē żenklelis neliks neišpildytas ( Matt. 5:18), ir taipgi turime pabusti prie didesnēs dalybos Dievo Pliane ir per tą ateiti prie stropesnio ištyrimo ir išjieškojimo rupestingai żenklino šitie šešēliai. Ir manome tą pasiekti, nes Dievas yra żadējęs palaiminti tuos, kurie yra visiškai pasišventę ir yra Šventosios Dvasēs atgimdytais vaikais Dievo — "Tas kursai jieško suranda; ir tam kursai tuzgena, bus atidaryta."

Šētros Pabudavojimas.

Įsakymai duoti Moiżiešiui apie pabudavojimą Šētros yra randami 2 kn. Moż. 25-27, o użrašas apie to darbo atlikimą, randasi 2 Moż. 35-40. [13] Trumpai pasakant, Šventšētrē buvo namais, statyta iš lentų, vadinamų šittim arba acacia medżio, "aptraukta" arba apauksuota auksu, lentos buvo įstatytos į sidabrines skyles ir drutai surištos viena su kita skersiniais to paties medżio, kurie taipgi buvo auksu aptraukti.

Namas buvo 15 pēdų platumo, 15 pēdų aukštumo, ir 45 pēdų ilgumo, ir buvo atdaras pryšakiniame arba rytų gale. Buvo apdengtas su plačia balta drobe*), įausta su paveikslais cherubinų mēlynai, purpuriniai ir raudonai. Pryšakinē arba atdaroji dalis namų buvo użdaryta su użdanga, panašios materijos, tai su kuria namas buvo apdengtas, ta buvo vadinama "Durimis," arba pirmoji użkaba. Kita drobē panašios materijos, panašiai įausta su paveikslais cherubinų, vadinama "Użkaba" (antroji użkaba) buvo užkabinta tokiu budu kad ji perdalino Namą į dvi dali. Pirmoji dalis arba didesnysis kambarys, kuris buvo 15 pēdų pločio ir 30 pēdų ilgumo, vadinamas buvo "Šventa." **) Antroji dalis arba [14] użpakalinis kambarys, kuris turējo 15 pēdų pločio ir 15 pēdų ilgumo, buvo vadinama "Švenčiausioji." Šitie du kambariai sudarē visą tą Namą,***) ant tų kambarių buvo šētra pastatyta del priedangos. Użdanga buvo daryta kašmero arba ożkos plaukų audeklo, o kita iš avinų kailių raudonai dażytų, dar kita iš ronių kailių (klaidingai versta obšrų kailių.)

*) Lietuviškoj kalboj, kaip ir kitose vertējai nēra pridēję nē mażiausios svarbos Krikščioniškai naudai, šiuose typiškuose paveiksluose, ir tarp jų yra randamas didis skirtumas ir klaidos, ypatingai vertime 2-ros knygos Maiżiešiaus. Del tos prieżasties, norēdami paduoti skaitytojams tikrą reiškimą, negalime kalbą sutaikyti su ta, kokia vartota Biblijoje. Yra sakoma, kad "kalba yra ratai nugabenimui minčių iš vienos vietos į kitą; neprivalome bevażiojant mintis iškratyti ir tiktai tuos tuščius ratus apsvarstinēti." Lietuviškai versta "šilkai" yra tikra "lininē drobē."— 2 Moż. 25:4; 26:1, 31; 27:9, 16 ir tt.

**) Kambariai "Šventas" ir "Švenčiausis" yra kartais vadinami "vietoms," paveizdan, 2 Moż. 26:33. Šita klaida daro didį kliutį, nes "priangis" (Priebutis) arba "Kiemas" buvo teisingai vadinamas "šventoji vieta" arba "šventorius." Żiurēk 3 Moż. 14:13 ir 6:7. Kitame atsitikime "Šventoji" yra vadinama "Šētra susirinkimo."  ­2 Moż. 27:21. Todel jaigu sakoma "šventoji vieta," tai reiškiama "šventorius" arba "kiemas", šitoje knygutēje, o ne "Šventoji" arba pirmas nuo "Švenčiausios."

***) Budavonē kurią Żydai sutaisē puščioje yra vadinama yvairiais vardais, kaip, "Šētra suririnkimo," "Šventoji Šētra," "Šventšētrē." Żodis "šētra" nurodo labiausiai ant išlaukinēs arba viršutinēs dalies tos Budavonēs. Vidurinē dalis kuri susidējo iš dviejų kambarių, Šventraštyje — Biblijoje yra vadinama "Namais." Żodis iš kurio tie "Namai" versta, reiškia nešiojama trioba arba buda. Musų tyrinējimas yra vyriausiai apie jos vidurinę dalį, todel mes vartosime tą żodį "Namai;" kartais yra vadinama taipgi "Sventinyčia."

Šventasis Kiemas arba Šventoji Vieta.

Šētra buvo aptverta kiemu, arba "Priangiu," kurio użpakalinēj dalyj stovējo namai. Šitas kiemas buvo 75 pēdų platus ir 150 pēdų ilgas, susidarē iš tvoros iškabinētos drobēs, użkabintos ir ištemptos ant sidabrinių kobinių, kurie buvo pritaisyti viršui 7-1/2 pēdų ant medinių stiebų, įstatytų į storas varines skyles (kojas) ir suverżtų virvēmis ir sagutēmis lygiai kaip ir šētros, kuri apdengē tuos Namus. Visas šitas aptvērimas buvo šventa żemē, ir del tos prieżasties [15] vadinamas “Šventa Vieta” — taipgi "Priangis Namų." Jo durįs buvo panašiai kaip ir namų durįs, rytų gale, ir buvo vadinamos "Durys” "Angos" arba "Vartai." Šitie  "Vartai" buvo baltos drobēs, įaustos mēlynai, šarlotai ir raudonai. 

Reikia patēmyti kad tos trįs įeigos, k. a.: "Vartai" į "Kiemą," “Durįs" į "Šventąją," ir "Użkaba" į "Švenčiausią," buvo vienos ir tos pačios materijos ir parvų. Lauko  pusēj Šētros ir jos "Kiemo" buvo "Stovykla" arba "Abazas" Izraeliaus, kursai apsupo šētrą iš visų pusių atsakančiame tolume.

Rakandai Šētros.

Rakandai, kokie buvo ant "Kiemo" susidējo iš dvejų svarbiausių daiktų: "Varinio Altoriaus" ir "Praustuvēs"— ir jų prietaisų.

Rakandai tų Namų susidējo iš "Stalo," "Liktoriaus" ir "Rukinimo Altoriaus," pryšakinēj dalyj, arba "Šventojoj," o "Arkos Liudijimo" "Svenčiaušioj."

Yra veik patēmyjama kad visi rakandai vidaus pusēje tų Namų buvo iš aukso arba aptraukti auksu, pakolaik "Kieme" viskas buvo iš vario. Vartojimas medżio aptraukto su auksu, mes manome, buvo su tikslu padaryti tuos daiktus lengvesnius ir greičiau nunešamus, ne kaip kad jie butų buvę iš metalo. Ir tai buvo labai įspudinga jiems bekeliaujant. Indai Dievnamio [Bażnyčios Salemono], kurie perstatē tuos pačius dalykus, visi buvo iš metalų. Żiurēk, 1 apie Karalius 7:47-50.

Šitie du metalai, auksas ir varis, mes manome, buvo vartoti perstatymui dviejų skirtingų prigimčių, k. a.: varis perstatē Żmogišką prigimtį tobulume, biskį żemesnę uż aniolišką prigimtį; o auksas, perstatē Dievišką, prigimtį, toli aukštesnią uż aniolų, kunigaikštyščių ir uż galybes. Kaip auksas ir varis yra labai panašus vienas kitam apżvalgant, o vienok skirtingi kokybēje, taip ir žmogiška prigimtis, yra paveikslas ir lygumas dieviškos prigimties, pritaikinta prie żemiškų aplinkybių. 

Tai bus įżymiai patēmyjama prirengime

Stovyklos, Kiemo ir Namų

kaip jau matom visiškai atskirtų ir perdalintų į tris svarbiausias dalis, kurios perstato [20] tris atskirias kliasas palaimintas per suderinimą; o dvi dalįs tų Namų perstato du padējimu, vienos iš tų dviejų kliasų.

"Stovykla" perstatē padējimą arba stovį visos żmonijos ant svieto, paskendusios griekuose, nors ir neaiškiai išdēstinējo jos troškimus ir dusavimus, vienok parodē reikalą ir geidavimą suderinimo ir to palaimų. Typoje "Stovykla" perstatē tauta Izraēlio, kuri buvo atskirta nuo visų tų šventų daiktų per użkabą baltos drobēs, ta drobē perstato, tiems, kurie vidaus pusēje, siena tikējimo, bet tiems kurie lauko pusēje netikējimo siena, kuri gaišino jųjų įżvalgą ir įējimą, prie tų šventųjų daiktų kurie buvo vidaus pusēje. Buvo tiktai vieni vartai įējimui į "Šventąją Vietą" arba "Kiemą," tokiu budu yra żenklinta ir liudyta, kad yra tiktai vienas kelias del priējimo pas Dievą — vieni "vartai." Jēzus pasakē: "Aš esmi kelias ... Niekas neateina pas Tēvą kaip tik per manę." "Aš esmi durimis."— Jono Ev. 14:6; 10:9.

"Kiemas," perstatē stovį Išteisinimo, įeinama per tikējimą į Kristų, per "vartus." Šitame "Kieme" vientik Levitams buvo pavelyta įeiti, kurie perstatē išteisintus tikētojus. Jie turējo priējimą prie "Varinio Altoriaus" ir prie "Praustuvēs," ir tarnavo "Kieme," bet kaipo Levitai (tikintieji) neturējo tiesos įeiti į Namą; net ir nē pasiżiurēti į tą (4 Moż. 4:19,20.) Ant "Kiemo" visi daiktai buvo variniai, idant nurodytų kad kliasa, kuri buvo ten įleista, buvo išteisinti żmonēs. "Kiemas" neperstatē padējimą dvasiškos kliasos, nors ir kunigai aukaudami ir mazgodamies, jį vartojo. [21]

The Tabernacle and Court

"Namas" arba vidurinē Šētra, su savo dviems dalimis, perstatē du padējimu visų tu, kurie pereina permaina nuo żmogiškos prigimties ant dvasiškos. Pirmas kambarįs, — "Šventoji," perstatē padējimą visų tų, kurie (kaip Levitai — išteisinti tikētojai) yra pašventę savo żmogišką prigimtį ant mirties, kad jie galētų stotis dalininkais dieviškos prigimties ( 2 Petro 1:4), budami użvaisintais arba atgimdytais Dvasios. Antrasis kambarys, tų Namų, vadinamas "Švenčių Švenčiausioji," kuris radosi uż "Użkabos" żenklinančios Mirtį, perstatē padējimą ištikimų "pergalētojų", tų kurie pasieks dievišką prigimtį. Jiems pabaigus savo pasišventimą mirtyje, jie bus visiškai permainyti, bus atgijime iš numirisiųjų Pirmuoju Prisikēlimu, ant dieviškos prigimties ir organizmo. Nē joki żmogiška esybē negal dalyvauti nē privilējos turēti dvasiškuose dalykuose, kurie buvo perstatyti viduje tų Namų ir Dievnamio; nors jie ir butų pilni tikējimo, butų numazgoti nuo visų griekų, ir išteisinti be mokesčio akyvaizdoj Dievo nuo visų daiktų ir paskaityti tobulais. Toksai żmogus negal net nē pasiżiurēti į dvasiškus dalykus, tokioje prasmēje, kad jis jos suprastų. Bet bēgyje Evangelijos amżiaus, tokie yra "pašaukti" kad pasišvęstų savo żmogišką prigimtį Dievo tarnystēje — tokie yra sąnariais Kuno Kristaus. "Iš savo prigimimo żmogus nesupranta daiktų, kurie yra Dvasēs Dievo ... ir negal išmanyti, nes dvasiškai yra sudyjami." — 1 Kor. 2:14,12.

Prieżastis kodēl visi daiktai Namų buvo padaryti iš aukso, perstatančio dievišką prigimtį, parodo kad tai perstatē padējimą vien tik tokių, [22] kurie yra pavadinti prie dieviškos prigimties. Tiktai tie Levitai, kurie buvo pašvęsti del aukavimo darbo, vadinami Kunigais, galējo įeiti į Namus; panašiai ir tie iš tikējimo šeimynos, kurie yra pasišventę del aukavimo, net ir iki mirties, įżengia į dieviškąjį stovį, kuris buvo perstatytas per Namą.

"Kiemas" kuris perstato išteisinto żmogaus stovį, yra įeinamas vien tik per tikējimą, bet mes privalome palaikyti tą tikējimą, katras teisingais daro, ir mes privalome dar daugiau veikti, jei mes norime patirti permainą prigimties ir tapti "naujais sutvarais," "dalyvautojais dangiško pavadinimo," buti "dalininkais dieviškos prigimties." Todēl įējimas į "Šventąją," reiškia pilną pasišventimą Viešpaties tarnystēje, arba musų atgimdymą Dvasēs ir musų pradżia bēgti del tos dieviškos prigimties laimējimo. Tų dalykų sutartis yra, ištikimai laikyti pażadus savo, nukryżiavojant išteisintąjį kuną, statant savo żmogišką valę ir kuną, kaipo gyvas aukas Dievui; kad jau daugiaus ne jieškotumēm żmogiško priimnumo, godonēs, garbēs, ir tt., bet kad butumēm numirę jiems, o gyvųs dangiškam krutējimui. Vienok ir šitame padējime, mes vis dar einam per Jēzų Kristų musų Viešpatį, kuris ne tiktai ką atvērē mums "Vartus" išsiteisinimo per tikējimą į jo kraują, bet kuris, taipgi atidarē "Duris" [pirmąją użkabą] į Namus, tą "naują kelią gyvasties, del musų kaipo dvasiškų esybių kiaurai ir anapus antrosios użkabos, per paaukavimą musų išteisinto kuno.

Taip matom, kad du kambariai tų Namų, "Šventoji" ir "Švenčiausioji," perstatē dvi fazas [23] arba laipsnius tos naujosios gyvatos ant kurios mes esam atgimdyti per šventąją dvasę.

“Šventoji” perstatē dabartinį padējimą tų kurie yra atgimdytais Dievo per żodį Teisybēs. (Jok. 1:18.) Šitie, kaipo dangišką protą turintieji "nauji sutvarai," nors vis dar budami "kune," turi sau tikrą (vidutinį) gyvenimą ir vaikščioja su Dievu vidaus pusēje pirmosios użkabos pasišventimo, ir protiškai nematomais svietui ir nepasišventusiems tikētojams. Jie sau pasinaudoja vidaus pusēs šviesa "auksinio liktoriaus," kuomet kiti randas "išlaukinioje tamsoje;" jie valgo ypatingą dvasišką maistą, kuris buvo perstatytas per neraugintą "duoną pribuvimo," ir jie aukauja rukylą ant auksinio altoriaus, priimtina per Kristų Jēzų.

"Švenčiausioji" perstatē ištobulintą stovį, tų naujų sutvarų, kurie ištikimųs iki mirties, įgys tą didį laimējimą musų aukštojo pavadinimo, dalyvaudami pirmame prisikēlime. (Apr. 20:6.) Tada, uż abiejų użkabų reiškiančių kuniškąjį protą ir kuną — jie apturēs garbingus dvasiškus kunus, kaip ir dvasiškus protus. Jie bus panašųs savo Vadovui ir Pirmtakunui, kuris įējęs anapus użkabos, kaipo musų Išpirkējas, pašventē del musų tą naują ir gyvą kelia — arba naują gyvatos kelią. — Ebr. 10:20; 1 Jono 3:2.

Dvasiškai — manantis sutvērimas, budamas "Šventojoj" per tikējimą żiuri  priekyn per spragą, "Użkabą" į "Švenčiausią" gaudamas żvilgterējimą tos garbēs, šlovēs ir nemarumo, kuris yra anapus kuno; šita viltis yra kaip tvirta ir tikra įkarą musų dušios, įeinant anapus użkabos. — Ebr. 6:19; 10:20.

Del to mes matome, kad išteisinimas per tikējimą, budamas musų laiptais prie šventumo, įveda mus į padējimą "taikos su Dievu per musų Viešpatį Jēzų Kristų." (Rom. 5:1.) Tada kaip musų griekai yra atleisti, arba paskaityti apdengtais Kristaus išteisinimo rubais, mes esam vieną żingsnį arčiau prie Dievo, bet vis dar żmogiškais — ir ant "Kiemo." Jeigu mes geidżiame pasiekti laimējimą aukštojo pavadinimo, kuriš esti iš Dievo Kristuje Jēzuje, ir įeiname per "Šventąją" į "Švenčiausią," meš privalome šekiotį

PĒDŲ ATSPAUDOMS JĒZAUS,

 kaipo musų Vado ir Galvos — "Vyriausio Kunigo musų išpażinimo" t. y., Vyriausio Kunigo musų kunigystēs rēdo, tos "Karališkos kunigijos"— Ebr. 3:1; 1 Pet. 2:9: —

(1)  Per tikējimą į Kristaus atpirkimo-auką, kurią Varinis Altorius perstatē, mes įeiname per "Vartus" į “Kiemą" — tada jau netikējimo ir grieko użkaba yra pereita. Šitas yra toksai żingsnis, kurį musų Viešpats Jēzus neżengē, todel, kad jis nebuvo iš Adomiško kelmo, bet buvo šventas, nekaltas, atskirtas nuo griešnųjų, jis niekuomet nebuvo lauke to padējimo, kurį Kiemas perstatē.

(2)  [25] bet vienatiniai su valia Dievo. Jau dabar mes randamies, kaipo "nauji sutvarai" "Šventojoje" — randamies pirmojoj iš tų "Dangiškų" arba Šventų (Epez. 2:6), ir pradedam apsišviesti per "Auksinį Liktorių"— Dievo Żodį, kaslink dvasiškų dalykų, tų "gilesniųjų daiktų Dievo," ir esam atgaivinti ir padrutinti kas dieną per Teisybę, katra buvo perstatyta per "Šventasias Duonas," kurias tiktai vieni kunigai privalo valgyti. (Matt. 12:4). Ir tokiu budu apšviestiems ir pastiprintiems mums privalo aukauti aukas ant "Auksinio Altoriaus," Dievui priimtinas per Jēzų Kristų — skanų kvapą musų Tēvui. — 1Pet. 2:5.*) 

* Żodis dvasiškas šiame tekste nesiranda senesniuose Graikų Rankraščiuose k. a. Sinaitiko, ir tam yra atsakanti priežastis, nes mes neaukaujame dvasiškas, bet żmogiškas teises, privilegijas, gyvatą, ir tt.

Taip mes matom kad visi šventieji, visi tie kurie yra pasišventę, randasi "dangiškame" arba "šventame" padējime jau dabar —"iškelti su Kristumi (ant pasišventimo linijos ir vienybēs) į dangišką gyvenimą (į pirmą iš tų dangiškų vietų, arba gyvenimų)," bet dar nēsam įēję į "švenčių švenčiausią." Da ne, kita użkaba turim pereiti. Taip kaip perējimas pirmosios użkabos perstatē mirtį żmogiškosios valios, taip ir perējimas antrosios użkabos perstatē mirtį żmogiškojo kuno; ir abu yra reikalingi del użbaigimo musų "aukos." Abudu, kuniškas protas ir kuniškas kunas privalo atstoti šalyn, ir tik tada mes galime įeiti  į "visų švenčiausią"— ištobulinti kaipo dalyvautojai dieviškos prigimties ir jos dvasiškų sąlygų: nes kunas ir kraujas negal paveldēti [26] Karalystēs Dievo. — Żiurēk, 1 Kor. 15:50; ir palygink su Jono Ev. 3:5, 8, 13.

Šitas mintis pasilaikydami omenyje, kaslink tų trijų padējimų pażenklintų per tąs tris vietas, "Stovykla," "Kiemą," ir "Namus," musų pasekančiame apsvarstinējime mes ypatingai pażymēsime tąs tris klesas kurios ateina po šitų padējimų; k. a.: Netikintysis svietas, Išteisintieji Tikētojai, ir Šventieji arba Pasišventę Tikētojai, kurie buvo atsakančiai pażenklintais per Izraēlitus, Levitus ir Kunigiją.

The Tabernacle