Šiame skyriuje mes turime tirštesnius paveikslus apie Suderinimo aukų darbą negu tame kurį jau ištyrēm (t. y. 16), ir dar daugiau tas skyrius paduoda tulus vaizdus, kuriē kad statomi švieso je pereito skyriaus bus įdomus ir naudingi dēl musų. Tai yra kitas paveisklas Suderinimo aukų.

"lr Możiešius tarē, tai yra ką Viešpats Dievas paliepē kad jųs darytumēt, tai jums šlovē Dievo pasirodys. Ir Możiešius tarē Aaronui, eik prie Altoriaus ir daryk savo auką uż griekus ir savo deginimo auką, ir suderink savę [tiē kurie bus vadinami sąnariais "jo kuno" pareikalavo] ir uż żmonēs [svieta] " 6 ir 7 eilē.

Šitas typas pażenklino faktą, kad musų Viešpats Jēzus (jautuko auka uż griekus) bųvo użtektinu atpirkimui abiejų "jo ku no" "mażiojo burēlio," ir teipgi visos pasaulēs żmonijos. Bażnyčios dalyvavimas aukuose uż griekus galējo buti visai paliuosuotas: mes galēj om išvengti ypatingus bandymus ant musų "siauriojo kelio," prašalinti ypatingus kēntējimus, ir galējom buti sugrąžintais prie tobulos żmogiškos prigimtiēs, lygiai kaip ir [90] visa zmonija. Bet Jehovai pamēgo išrinkti Jēzų ne tiktai dēl to didżio pasiaukavimo darbo, bet dar daugiau, padaryti jį Kapitonu arba Galvu "Bażnyčios kurį yra jo kunas," ir kad šitie kaipo ir jų Kapitonas butų padaryti tobulomis dvasiškomis esybēmis, per kuno kentējimus kaipo aukos uż griekus. — Ebr. 2:10; Kol. 1:24.

Apaštalas Povilas, nurodydamas ant musų artimos giminaitystēs su Galva sako: "Pašlovintas te buna Dievas ir Tēvas musų Viešpaties Jēzaus Kristaus, kursai mus palaimino visokiais dvasiškais palaiminimais dangiškuose gerybēse [dangiškuose vietose, "Šventoje" ir "Švenčiausioje"] Kristuje; pagal tą kaip jis mus išrinko jame pirma svieto nugruntavo jimo — garbinti šlovę jo rnalonēs, kurioje jis [išteisino arba] padarē mus priimtinus tame mylimame." (Epez. 1:3-6). Dievas "pašaukē jus per musų Evangeliją įgyti garbę musų Viēšpaties Jēzaus Kristaus" (2 Tessal. 2:14), teip kad "jei drauge su jo kenčiame, tai ir su jo karaliausime. " —2 Tim. 2:12.

Vyriausis Kunigas, po to kaip jau buvo aukavęs savo paties auka uż visus, turējo "aukauti auka uż żmonēs [ożį], ir daryti sudērinimą uż juos [visą Iżraēlį] taip kaip Jehova paliepē." Šitas prirengimas šito dalyvavimo aukose suderinimo buvo dalis musų Tēvo paliepimo arba jo pradinis plianas, kaip ir Šv. Povilas liudija. —Kol. 1:24-26.

"Ir Aaronas priējęs prie altoriaus, papjovē veršuką [Ebr., jauną jautuką] aukai uż griekus, kuris buvo uż jį [jo vietoje arba jo išvaduotojas]. Ir sunai Aarono atnešē jam kraują, ir jis pamirkęs pirštą dējo tą ant altoriaus; bet taukus [i t. t.] ... jis sudegino ant altoriaus,... o kuną ir odą [91] jis sudegino uż stovyklos. Ir jis papjovē deginimo auką [aviną] ir Aarono sunai atnešē jam kraują, o jis tą šlakštē aplinkui altoriaus. Ir jie jam pristatē tą deginimo auką; o jis numazgojo vidurius ir kojas, ir degino jos deginimo aukai ant altoriaus, dēdamas tuos šmotus prie galvos." (Labai panašus aprašymas yra 16 skyriuje, ir tur tą patį żenklinimą).

Tokiu budu Jēżaus auka uż griekus yra degusi visą Evangelijos amżių, darodydama visiēms, kurie randas "Kiemo" stovyje (išteisintiems) kad jį Dievas priēmē, ir priēmē visus sąnarius "jo kuno" — pridētus prie Galvos ant altoriaus.

"Po to jis atgabeno żmonių auką, ir ēmęs ożį kuris buvo aukai uż griekus żmonių [ne uż kunigus ir Levitus, kaip pirmas] papjovē jį ir aukavo uż griekus kaip ir pirmajį; t. y. pasielgē su jo taip pat kaip su jautuku. Šitas ożys yra toks pat kaip ir "Viešpaties ożys," tiktai kitame paveiksle; "valnasis ożys" ir kiti vaizdai yra praleisti šitame abelname apżvalgime. Čia yra tolesnis paliudijimas prirodymo, kad tie kurie seka pēdomis Viešpaties yra dalininkais aukoje uż griekus.

"Atgabenęs deginimo auką aukavo ją paprastu budu. Ir atgabeno auką maisto (valgio), ir ēmē iš tos saują ir aukavo tą ant altoriaus šalyj rytmetinēs deginimo aukos. Ir jis teipgi papjovē jautuką ir aviną dēl aukos taikos uż żmones."

Auka taikos, kaip jau aprašēm, perstatē pri żadus arba derēj imą. Atlikta sykiu su Vyriausio Kunigo aukomis uż griekus, ta żenklino priżadus, priderystēs ir derējimus priimtus Kunigo, paremtus ant aukų uż griekus. Typoje taika tarp Jehovos ir Iżraēlio buvo įsteigta sekančiu budu: 

[92] Kaip jau buvo auka uż griekus ir deginimo auka padarytos, ir priēmimas Jehovos parodytas, buvo taika tarp Dievo ir Izraēlio, kadangi jų pirmieji Adomiški griekai buvo typiškai atimti; ir jų priedermē tuomet buvo gyventi paklusnume to suderējiįmo paremto ant jų atleidimo — t. y., jie turēj o pildyti Zokoną — nes tas kursai daro tuos daiktus, per tuos gyvens (gyvens atlygimē uż išpildymą). Bet todēl kad musų aukos uż griekus yra gēresnios negu typiškos buvo, ir panašiai taikos aukos arba tas derējimas įsteigtas pēr jas, yra gēresniu derējimu. Tokiu budu šiosē aukosē taikos, arba derējimo aukuose, yra matoma kad Kunigas tarnavo pavyzdżiui ir šešēliui dvasiškų daiktų, pażenklindamas tarpininką geresnioj o derējimo (Ebr. 8:6-13), kuriame visi żmonēs bus palaiminti su ATITAISYMU, ir bus per tą padaryti sugabiais išpildyti tobulą zokoną ir gyventi ant amżių.

"Ir Aaronas pakēlē savo ranką ant żmonių, ir laimino  juos; ir nuējo nuo aukų uż griekus ir aukų taikos." Čia mes matom typose pażenklintą faktą, kad nors ir laiminimas nēra paskirtas ateiti ant żmonių ikikol aukos ne bus użbaigtos, vistiek laipsnis palaimos ateina ant żmonijos per sanarius to Kunigo, jau dabar, šiame aukų amżyje, pirma negu mēs įeisime "Švenčiausią" arba dvasiškąjį stovį. Ir kaip teisingi yra šitie faktai: kur tiktai atsiranda tie karališkieji Kunigai, ten nuo jų plaukia atsakanti palaima jųjų artimams.

"O Możiešius ir Aaronas Įējo Į Šētrą Susirinkimo, Ir Išējęs Laimino Żmones."

Kaip šita diena (amżius) aukų praeis, tas pilnas Kunigas (Galva ir kunas) pasirodys akyse [93] Dievo, ir duos liudijimą, kad jau jis sutaikē visa ką Teisybē pareikalavo nuo żmonių (svieto). Bus matoma, kad pakol 16 sk. 3 kn. Moż. typos perdalino darbą Suderinimo Dienos, ir išrodē išgalēms kokiu budu Viešpaties auka pirmiausiai padarē musų aukas vertomis priēmimo, i t. t., šioje typoje buvo parodytas visas veikimas Evangelijos amżiaus po kits kito pasiaukavimų, o tie visi sudēti vieną kruvą — sudaro visus kentējimus Kristaus, kuri tuoj paseks atitaisymo palaimos. Išrodo kad Możiešiaus ir Aarono įējimas Šētrą sako, Zokonas yra pilniausiai użganēdintas ir jo teisybē yra palaikyta aukoje Kristaus. Zokonas (kurį Możiešius perstatē) liudys ant labo tiems kurie buvo po Zokono — Izraēliui pagal kuną — kad visi buvę pasmērktais po jo lygiai buvo išteisinti ant gyvatos per aukas Kunigo, kuris "pats savę pasiaukavo" vieną sykį uż visus.

Kada visos aukos buvo pristatytos, jos buvo "šventos ir priimtinos Dievui," šitas buvo parodytas per faktą kad Možiešius ir Aaronas išējo abu drauge ir laimino żmones. Panašiai tame amżyjē į kurį mes jau įżengiam Kristus palaimins visas gimines ant żemēs (Gal. 3:8, 16, 29; 1 Mož. 12:3); o vienok ne atstatydamas arba nepripażindamas Dievo Zokono, ir išteisindamas grieką; bet išpalengva sugrążindamas żmones prie żmogiško tobulumo, tokiame stovyje kur jiems bus galima išpildyti tobuląjį Dievo prisakymą, ir buti palaimintais per tą. Palaimintais per Kunigą, padarytais tobulais ir galinčiais ičpildyti tą Zokoną —išpildyti ir gyventi — "tas kuris daro teisybę yra teisingas," didi bus ta palaima; nes kuris tik norēs galēs tada klausyti ir gyventi ant amżių laimingai ir vienybēje su Jehova.

"Tai pasirodē Šlovē Viešpaties Visiems
Żmonēms."

Palaiminimui toliau einant (sugrążinant ir pakeliant żmoniją, protiškai ir fiziškai), pasekmē pastos żinoma visiems. Żmonēs — visas pasaulis — pripażins Dievo maloningja meile daugiau ir daugiau dieną po dienos. Tokiu budu "šlovē Viešpaties bus apreikšta ir visas kunas išvien pamatys tą" (Izajo 40:5) Żmonēs pamażiu pradēs matyti ilgumą, platumą ir augštumą ir gilumą meilēs Dievo, kuri yra augštesnē uż visą supratimą.

Yra įdomu patēmyti, kad čia minēta palaima nebuvo palaima dēl żemesnių kunigų. Ne: bet jie buvo perstatyti per tą palaimintojį — per Aaroną. Palaima atējo ant visų żmonių Izraēlio, kurie ie typoje perstatē visą, svietą. Šitas palaiminimas żmonijos yra per tą "Sēklą," — tą pilną Kristų, po to kaip jau visi kentējimai bus atpildyti per tą kuną (Kol. 1:24). Apaštalas Povilas nurodo ant tos palaimos sakydamas, "Visas sutvēimas [żmonija] išvien vaitoja ir kankinas... laukdami apsireiškimo Dievo vaikų." Pirma negu żmonēs galēs patirti išgelbējimą iš nelaimēs sugedimo (grieko ir mirties) ir sugrążinimą prie laisvēs sunų Dievo (liuosybē nuo pasmerkimo, grieko, mirties, i. t. t.) prie tokios kokią turējo pirmasis żmogiškasis sunus Dievo, Adomas (Luk. 3:38), Suderinimo Dienos aukos tur pasibaigti, ir kunigai kurie jas atliko tur buti aprēdyti garbingais rubais, su karališka, dieviška valdżia ir galybe tokiu budu juos paliuosuodami. —Rom. 8:19-22.

[95] Beabejones ta pati palaima yra dēl visų žmonių — išganymas nuo mirtiēs ir juos gylio, — grie­ko, ant kurio Povilas nurodo, tardamas: "TIEMS KURIE JO [JIEŠKO] LAUKIA JIS PASIRODYS ANTRĄ SYKĮ BE GRIEKO [ne kaipo auka uż griekus, ir nesuterštas su tais griekais kurios jis nešē nuo griešnųjų] ant išganymo. (Ebr. 9:28). Żmonija matē Kunigą — Galvą ir kuną be kenčiant kaipo auka uż griekus bēgyje šio amżiaus; Jēzus buvo apreikštas kune (kaipo auka uż griekus) żydams, ir kaip Povilas sakē, taip visi pasekējai jo pēdoms gal sakyti, "Kristus yra apreikštas musų mirtiname kune." (2 Kor. 4:11). Ir taip kaip visas Kristus kentējo kune, taip ir jie bus "pagarbinti išvien żmonijai matant;" nes garbē [palaiminimas ir išganymas] Viešpaties bus apreikšta, ir visas kunas išvien ją matys." O kada jis pasirodys tada ir mes su juo pasirodysime garbēje — Kol. 3:4.

Bet tas didis Vyriausis Kunigas żmonijos bus pripażintas tiktai tų "kurie jo laukia." Jeigu jis apsireikštu kaipo kuniška esybē, debesyje ar kur kitur, tai butų pasirodymas dēl visų, ar jie jo lauktų ar ne; bet mes jau matēme, kad Šventratis mokina kad Galva jau yra ištobulinta dvasiška esybē, ir kad jo "mażasis burelis" bus padaryti "jam lygus," dvasiškos esybēs dieviškos prigimties, kurios nē vienas żmogus nēra matęs ir negal matyti. (1 Tim. 6:16). Mes jau matēm kad budas kokiame svietas matys pagarbinta Bażnyčia bus protiškas supratimas, tokioj prasmēj kaip kad aklas żmogus mato dalykus. Tokioj pat prasmēj mēs dabar matom tą laimējimą, arba "vainiką gyvasties," "nes mes neżiurim į daiktus matomus, bet daiktus kurie yra nematomi [su kuniškoms [96] akims]; nes daiktai matomi yra laikiniai, bet daiktai nēmatomi yra ant visada." (2 Kor. 4:18). Ir tai yra budas kokiu visa ta Evangelijos amżiaus Bażnyčia yra "żiurējusi ant Jēzaus;" teip "mes matome Jēzų." (Ebr. 2:9; 12:2). Tokiu budu, tie "Sergētojai" savo supratimo akimis patēmija antrąjį čia buvimą Viešpaties jo tikrame laike, šviesoje Dievo Żodżio. O vēliau visas svietas, kożna akis, matys Jį panašų budų, bet tai bus per viešą "degančios ugnies" jo teismo. — 2 Tessal. 1:8.

Šis yra tas vienatinas budas per kurį żmogiškos esybēs gal matyti arba pażinti daiktus dvasiško stovies. Jēzus išreiškē tą pačią mintį savo mokintiniams, kad tie kurie pripażins jo dvasę arba protą ir tokiu budu jį pażins, bus teipgi susipażinę su Tēvu to pačiu budu. "Jei jųs butumēt pažinę manę, jųs teipgi butumēt pażinę mano Tevą," ir nuo čia jųs jį pażystate ir jį regējot. (Jono 8:19; 14:7). Šis yra tas vienatinis budas kokiame kada żmonija matys Dievą, nes "nē vienas iš żmonių nēra Dievo matęs niekuomet" ("kurio nē vienas żmogus nēra matęs, ir ne gal matyti"). —"Jo viengimęs Sunus, yra jį apreiškęs [parodęs—išaiškinęs]." (1 Tim. 6:16; Jono 1:18). Jēzus apreiškē arba davē savo mokintiniams matyti Tēvą paaiškindamas jo charakterį aprēikšdamas jį żodżiais ir darbais kaipo Dievą Meilēs.

Panašu budu Popieżiška systema buvo parodyta per M. Liuterį ir kitus, ir daugumas ją matē be esančia Prieškriščiu (Antikristu); arba tokia kaip Povilas apie ją buvo išaugšto pasakęs, vadindamas piktuoju systemu, żmogumi grieko, kuris [97] tada buvo apreikštas, nors ir dar dabar daug nemato jį ēsantį tokiu.

Tokiu budu musų Viešpats Jēzus, ta Galva (dabar čia budamas ir surinkdamas savo żemčiugus) yra šiom laiku apreikštas, gyviems nariams "mażiojo burēlio," nors ir kiti nepażįsta jo čia buvimo. —Luk. 17:26-30; Mal. 3:17.

Panašiai bus Tukstantmetinēj e dienoje, kada visas tas pilnas Kristus — Kunigas — bus apreikštas. Jis bus apreikštas tiktai tiems kurie jo jieško ir tik tie jį matys. Jie jo ne matys kunišku matymu, bet teip kaip mes dabar matom visus dvasiškus daiktus k. a.: musų Viešpatį Jēzų, Tēvą, laimējimą i. t. t. — tikējimo akimis. Żmonēs ne matys Kristaus kunišku. matymu, kadangi jis yra ant kitokio laipsnio buvęs — nes vieni yra dvasiški antri kuniški; dēl tos pačios prieżasties jie niekuomet nematys Jehovos. Bet mes [mażasis burelis, kada jau pagarbintas] matysime jį kaip jis yra, nes mes busime jam lygųs. — Jono 3:2.

Bet nors tik tie "kurie jo jieško" bus sugabiais pripażinti Kristų uż išganytojį kuris juos išgelbēs iš viešpatavimo mirties, vienok tas apsiaus visą żmoniją; nes budas apsireiškiino bus toksai kad pabaigoj visi turēs jį matyti. "Kożna  akis regēs jį;" ir visi tie kurie buvo po kapais, jau bus pabudinti, net ir tie kurie jį perdurē, pripażins kad jie nukryżiavoj o garbēs Viešpatį." "Jis bus apreikštas [ar danguje? Ne!] degančioje ugnyje [teisinime], atkeršydamas tiems kurie nepażįsta [nepripażįsta] Dievo, ir tiems kurie neklauso [ne pildo] Evangelijos Kristaus." Ne użims ilgai visai żmonijai jį pripażinti po šitokių sąlygų, dabar gerieji kenčia, bet tada matysite skirtumą "tarp to kuris tarnauja Dievui ir to kuris [98] jam ne tarnauja;" nes toje dienoje tas skirtumas bus apreikštas, Mal. 3:15-18). Tuomet visi, aiškiai matydami, galēs priimdami Kristų ir jo paaukavimą gyvatos po Nauj ojo Derēj imo, apturēti gyvastį amżiną; nes "mes nusitikim gyvam Dievui, kursai yra išganytojas visų żmonių ypatingai tikinčiųjų." —1 Tim. 4:10.

"Ir Po Mirties Yra Teismas."

Šis tekstas yra stačiai sujungtas su musų dalyku, kaip yra matoma sanryšyje, o vienok yra dażniausiai klaidingai pritaikintas, klaidingai suprastas, kaip koksai kitas tekstas Biblijoje, "lr kaip yra paskirta żmonēms numirti [Aaronas ir jo paveldētojai, buvo tais paskirtais, budami tiktai typomis Vyriausiojo Kųnigo naujų sutvarų, ir numirē typiškai, kaip perstatyta papjautais gyvuoliais], ir po to teismas (sudas) [Diēvo, priēmimas arba atmetimas aukų, kurios išjų išējo] taip Kristus buvo vieną, kartą paaukautas [ir niekados ne bus atkartotas] kad neštų griekus daugelių ["kiekvieno żmogaus"]; ir tiems kurie jo jieško jis pasirodys antrą sykį be grieko [ir nesuteptas per tuos griekus kurios jis nešē, nē atkartoti auką uż griekus, bet] ant išganymo" — duoti amżinąją gyvatą visiems kurie jos geidżia pagal Dievo išlygas tikējimo ir paklusnumo. —Ebr. 9:27, 28.

Kožną sykį kada Kunigas įējo "Švenčiausią" Suderinimo Dienoje jis rizikavo savo gyvastį; nes jei jo auka butų buvus netobula, jis butų numiręs be eidamas uż "Antrosios Użkabos." Jis pats ne butų buvęs priimtas į "Švenčiausią," ir jo netobula auka nebutų priimta suderinimui uż [99] griekus żmonių. Todēl kiekvienas neištesējimas rēiškē jo mirtį, ir pasmerkimą visų tų uż kurių griēkus jis bandē padaryti. suderinimą. Šis yra tas "Teismas" minētas šiame tekste, kurį turējo pereiti kożną metą typiški kunigai; perējime laimingai šį teismą pasirēmē kunigo gyvatą ir metinis typiškas suderinimas uż griekus żmonių.

Musų didis Vyriausis Kunigas, Kristus Jēzus, įējo uż antitypiškos Antrosios Użkabos, tada kaip jis numirē ant Kalvari jos; o jeigu jo auka butų buvus kokiu budu arba kokiame laipsnyje netobula jis ne butų prikeltas iš numirusių, — tei singumo "teismas" butų ant jo. Bet jo prikēlimas trečioje dienoje, paliudijo, kad jo darbas buvo tobulai atliktas, kad jis išlaikē bandymą dieviško "teismo." —Żiurēk Darb. Ap. 17:31.

Tolesnis prirodymas kad musų Viēšpats perējo pasekmingai šį "teismą," vieną kartą uż visus, ir buvo priimta jo auka, buvo duotas palaiminime Sekminių; ir tai buvo paragavimas dar didesnio laiminimo ateityje ir išliejimo ant viso kuno (Joel. 2:28) Dievo dvasēs kaipo paliudljimo ir użtikrinimo kad pabaigoj jis (ir mes jame)  ateis laiminti żmones — svietą, uż kurių griekus jis suderino priimtinai.

Visi kiti aiškinimai šio teksto, kurie pritaiko ta prie mirties visos żmonijos, yra visai priešingi ir atmesti per sanryšį.

Daugelis jieškojo kokio neišaiškinamo kelio del ateities gerų laikų — dēl atēmimo kokiu nors budu abelnai, prakeikimą grieko ir mirties ir visokio piktumo, bet jiems nebuvo suprantamas tas ilgasis atidēliojimas. Jie nemato kad "Suderinimo Dienos auką tur buti użbaigta pirma negu garbē ir laiminimas gal ateiti: neigi jie mato kad [100] Bażnyčia, "išrinktieji," mażas burēlis," yra dalyvautoj ais aukoje Kristaus ir jo kentējimuosē, lygiai kaip ir jie bus garbēje kuri paseks. "Visas sutvērimas vaitoja ir vargsta išvien skausmuose ikišiolaik, laukdamas [nors ir neżinojime] dēl apsireiškimo [Bażnyčios] sunų Dievo." —Rom. 8:10, 22.

Be to, todēl kad żenklinimą turintis Kunigas perstatē "kuną" lygiai kaip ir "galvą" to antitypiško Kunigo, Kristaus, yra reikalinga kad kiekvienas narys Bażnyčios pereitų šį "teismą" — kad nors ir daug yra pavadintų nē vienas ne bus išrinktas uż priimtiną "sąnarį" Kristaus kuno, kaipo šaka to tikrojo Vynmedżio, jeigu jie ne bus ištikimais iki mirties "pergalētojais." — (Apr. 3:21.) Tai nereiškia kad jie privalo pasiekti tobulumą kune, bet tobulumą širdies, valios, użmanymo arba tikslo: jiems privalo buti "grynos širdies" — tiēms turtams privalo buti grynaus aukso ugnyje perbandyto, nors ir tas viršutinis apsiautalas butų tik vienu netobulu indu.

Dievo Priēmimas Bus Apreikštas.

"Ir atējo ugnis nuo Viešpaties ir prarijo deginimo auką ir taukus ant altoriaus, o kaip visi żmonēs tai pamatē, jie šaukē ir puolē ant savo veido" ir meldēsi. Čia yra ta pati mintis išreikšta kitokiu budu. Ugnis simbolizuoja Dievo priimtinumą; pripażinimas tos aukos parodē kad żmonija pripažįs tą auką ir jos vertę Dievo aprokavime kaipo mokesčio uż jų laisvę arba išvadavimo iš smerties ir kapų, o jiems pripażinus jie garbins Jehovą ir jo perstatytojį, tą Kunigą.

[101] Yra aiškiai matoma kad tai dar nēra išpildytas. Dievas dar nēra apreiškęs savo priēmimą didżiosios suderinimo Dienos aukų, per ugnį; żmonēs dar nēra puolę ant veido ir garbę atidavę tam Didżiam Karaliui ir jo perstatytojam. Ne, svietas vis dar yra piktume (1 Jono 5:19); Dievas šio svieto vis dar apjakina akis beveik visos żmonijos (2 Kor. 4:4); tamsybē vis dar apdengia żemę, — ir didi tamsybē żmonis. (Izajo 60:2.) Ir ne jieškokim atitaisymo palaimų, kurios buvo pażenklintos šioj e typoje iki kol visi sanariai bażnyčios, to "kuno" didżiojo Vyriausio Kunigo bus perēję uż Antrosios Użkabos (reiškiančios kuno mirtį), į Švenčiausią prisikēlimo permainoje. Tos typoje pażenklintos "palaimos" bus išpildytos tik po didżiojo suspaudimo arba vargų laiko. Tuomet svieto żmonija budama nubausta, išblaivinta, pażeminta bus abelnai be "lauklianti" ir "jieškanti" to didżiojo Kristaus, arba Abrahomo Sēklos, kad palaimintų ir pakeltų ją.

Kaip puikiai šios typos mokina pilną išpirkimą visiems żmonēms, ir visiems galima įgyti atitaisymą ir palaiminimą.

Niekas typoje nepażenklino skirtumą tarp gyvųju ir numirusių, ir nekursai gal teirautis ar tuomet kaip aukos Vyriausio Kunigo pasibaigs, ir laiminimas prasidēs, tiktai gyvieji bus labai didżiai palaiminti? Bet mes atsakome, Ne: Devo akyregyje gyvieji ir numirusieji yra lygųs; jis kalbą apie visus kaipo numirusius. Visi papuolē po mirtinos bausmēs Adomo; ir ta mażoji kibirkštē gyvatos kurią żmogus dabar savinas yra ištikro tik laipsniškas mirimas. Adomo padermē yra numirus per jo nuodēmę; bet pabaigoj šios antitypiškos [102] "Suderinimo Dienos" palaiminimai išteisinimo ir gyvasties bus išplatinti ant visų, ant tokių sąlygų, kurias visi galēs išpildyti, ir kuris tik norēs, vēl galēs gauti iš savo gyvasties davējo ir Išpirkējo visa ką buvo praradęs Adome — gyvastį, laisvę, Dievo malonę ir tt., — tie kurie jau visai yra nuēję mirtį, lygiai kaip ir tiē, kurie dar tebēra, vaikščioja ant krašto — "pakalnēs mirties šešēlio."

Ir tai yra tuom tikslu antitypiškų aukų uż griekus: išliuosuoti "visus żmones," visą żmoniją nuo viešpatavimo grieko ir mirties: sugrążinti juos prie Żmogiškos tobulystēs, reiškiančios tobulą linksmybę, laimę ir vienybę su savo Sutvertoju.

Toki yra palaima kuri ateis visoms giminēms ant żemēs per Sēklą Abrahomo. Ši yra ta geroji naujiena, kuri buvo apsakyta Abrahomui, kaip yra parašyta: "Dievas permatydamas kad jis apteisins pagonus [visą żmoniją] pēr tikējimą, apsakē pirmiausiai Evangēliją [gērą arba linksmą żinę] Abrahomui, tardamas, Tavyje ir tavo sēkloje bus visos tautos palaimintos [išteisintos] ... O ta sēkla yra Kritus [pirmoj vietoj Galva, o antroj Kunas]; o jei jųs esate Kristaus [sąnariai] tada ir jųs esate Abrahomo Sēkla, ir paveldētojais pagal żadējimą," čia yra nurodyta ant tos palaiminimo klesos, Sēklos Abrahomo kuri laimins visas gimines ant żemēs. (Gal. 3:8, 16, 29.) Bet šita "Sēkla tur buti użbaigta pirma negu laiminimas gal ateiti, kaip jau buvo parodyta typoje, kurią apsvarstinējom: auka už griekus tur pasibaigti pirma negu visos palaimos kurios iš tos išeina gali buti išlietos.

Aprubeżiuojamas, kad Vyriausis Kunigas vienas [103] įeidavo "Švenčiausią" sikį ant metų, idant atliktų suderinimą, netur buti suprantamas kad tai reiškia, kad jis ir żemesnieji kunigai niekuomet ten neįeidavo paskesniame laike — po to kada jau pilnas suderinimas uż griekus buvo atliktas — po Suderinimo Dienos. Bet priešingai, Vyriausis Kunigas ten įeidavo dażnai po tos dienos, kaip Vyriausis Kunigas buvo "Švenčiausioj" kada tik jis teiraudavos Jehovos apie Izraēlio gerovę ir tt., vartodamas antkrutį teismo, šviesą ir tobulumą, vadinamą Urim ir Tumim. Ir vēl kada tik jiems prisiējo sugriauti stovyklą, kunigai eidavo ir nukabindavo "użkabas" ir suvynioj o Arką ir visus šventuosius indus, pirma negu Levitams buvo daleista juos nešti. — 4 Moż.  4:5-16.

Ir vēl kada tik Izraēlitas aukavo auką uż griekus del kunigų (po aukų "Suderinimo Dienos"), jie tą valgē "Švenčiauisioj." (4 Moż. 18:10.) Panašiai su antitypa, po to kaip jau dabar esanti "Diena Suderinimo bus praējus: "Karališkoji Kunigija" bus "Švenčiausioje" arba tobulame dvasiškame padējime, ir ten priims (val gys) aukas uż griekus, atneštas nuo viso svieto żmonių uż savo pačių prasikaltimus (ne uż pradinį arba Adomiškąjį grieką, kuris jau buvo atliktas "Dienoje Suderinimo.") Šiame tobulame dvasiškame padējime, kunigija bus ta pamokintoja visuose dalykuose, kaip matom perstatyta nusprendimuose ir atsakymuose paduotuose Izraēliui per Urim ir Tumim.